Su Artumos šių metų kelrode – Amoris Laetitia – popiežiaus Pranciškaus laišku Meilės džiaugsmas – žvelgiame į vaisingumo temą, parinkdami ją gegužei, kai tiesiog akyse sprogsta pavasarinė gyvybė, o pasaulyje... sproginėja ir vaikų kūnus drasko „teisingi“ karai ar „netyčinis“ smurtas...
Sumaištingoje dabartyje gegužės Artuma dovanoja skaitytojams prieš 100 metų apsireiškusios Fatimos Dievo Motinos artumą: viršeliu su miniomis Fatimoje, šv. Jono Pauliaus II pasaulio paaukojimo Marijai malda (su visų laikų ir kartų prašymu: „nuo bado ir karo, išgelbėk mus“) ir didžiosiomis Fatimos „paslaptimis“, apie kurias (pagal gausius šaltinius) rašo Vanda Ibianska. Artuma kviečia ir į Lietuvos dienas Fatimoje šių metų spalį, o gegužės 13-ąją – Šiluvoje minėti apsireiškimų šimtmečio ir švęsti taikaus gyvenimo dovanos.
Ši dovana ne tik padovanota! Ji būna ir priimta – priimta ypatingai – tų, kurių namai pilni gyvybės! Dėl to šįkart Artumoje versime tų nepaprastai dosnių ir gražių žmonių tekstus (ir fotografijas). Štai mama Eglė sako: „Leidome ateiti devyniems“, nes „matyt, gerasis Viešpats mato, jog tai geriausia, ką sugebu“, ir netikėtai prisipažįsta verkusi tą akimirką, kai atrodė, jog vaikų daugiau gali ir... nebesusilaukti. O Ramunė ir Linas, keturių dukrų tėvai, pasakoja naujai gyvybei buvę įkvėpti kitų gausių šeimų, nors atvirai sako, jog pernakt pašokinėjus prie kūdikio lovelės kartais ir pagalvodavo: „Šitas tai jau tikrai paskutinis.“
Ypatingą gyvenimo vaisingumą žurnale liudija ir dviejų vaikų mama bei tūkstančių naujagimių priėmėja Banga Kulikauskaitė... Tiesa, šįkart ji nieko naujo nebeparašė, nes buvo pašaukta švęsti Velykų jau į amžinai žydinčius sodus, bet, kaip dalijasi laiške skaitytojams vyriausiasis redaktorius Darius, ir iškeliavusi Banga gali apkrėsti šypsena ir aptėkšti džiaugsmu! Gegužės numeryje – keli giliai panardinantys tekstai, kuriuos yra parašiusi šių laikų moteris, krikščionė, gydytoja, daugybę moterų skatinusi gimdyti, o savo pačios ligos kančioje gelbėjusi ir padėjusi kitiems. „Drąsiai galiu pasakyti – tai Meilė, kuri tapo vaisinga! Iškeliavimo rytą dukrai išsakyti paskutiniai Bangos žodžiai buvo „Jėzus su manimi!“ Štai kas jos vaisingumo šaltinis!“ – rašo Darius, atkreipdamas dėmesį, jog daugybė žmonių, net ir netikinčiųjų, sako jutę jos ypatingą – šventumo – šviesą ir švelnumą! Redakcija kviečia Bangą pažinojusius išdrįsti tai paliudyti.
„Vaisingumas – Dievo veikimo sritis“, – versdamas Šventojo Rašto puslapius teigia Tomas Viluckas. Sakytume, stebuklingo veikimo! Tokia yra Lauros istorija – ar ne stebuklas sulaukti kūdikio 45-erių po beveik 10 metų nerimo? Kas žmoguje gali „blokuoti“ naują gyvybę? Žurnale kalbinama Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų medicinos psichologė Sigita Valevičienė nurodo galimas nevaisingumo priežastis, sykiu – subtiliai kalba apie gyvenimo priėmimą su viskuo, ką jisai duoda...
Čia reikia „palikti vietos Šventajai Dvasiai“, – mano Joana Gimberytė-Juronė, jauna mama, pasakojanti ir apie tokius jaunus šiuolaikinius žmones, kurie, ačiū Dievui, dar negalvoja, kad vaikai – „anokia čia prasmė“.
Deja, kaip teigia kino apžvalgininkas Ramūnas Aušrotas, šiandien „meilės dėsningumai“ kine (o ir gyvenime) jau kitokie. Kur meilės „sekoje“ vaikai? „Nesulauksite, – apgailestauja Ramūnas, – romantinė meilė „sterili“, be padarinių. Vaikai jai netinka.“
„Kai bus vasara, tada aš turėsiu sesutę!“ – kas galėtų dar ką nors pridurti prieš šį vaiko džiaugsmą, kuriuo jis iškart, pirmuoju sakiniu, kaip „pirmo svarbumo“ žinia, pasidalija kalbinamas tradicinei vaikų minčių skilčiai. Atrodo, ir šįsyk vaikai, kaip visad, genialiai atskiria, kas gyvenime esmingiausia.
Vaisingumas ir... kunigas jėzuitas, vaisingumas... ir nesusituokusi moteris ar našlė, vaisingumas... ir sutuoktiniai, priglobę svetimus vaikus. Kokius vaisius nokina jų gyvenimas? „Mūsų meilės užteks dar vienam“, – sako pasiryžę įsivaikinti Beata ir Linas. „Yra tų nevaisingumo momentų, nusivylimo, vienišumo, bettikėjimo kelionei tai labai gerai“, – teigia tėvas Aldonas Gudaitis SJ. „Mano „užklasinė veikla“ tokia plati ir įvairi“, – dalijasi per bendruomenę vaisingumą išgyvenanti Violeta, o mylimo vyro netekusi Aušra randa jėgų tarti: „Myliu gyvenimą.“
Gegužę – Dievo Motinos ir visų motinų, taip pat Šeimų mėnesį – tegul pilni gyvybės ir gyvenimo Artumos puslapiai įkvepia padėkoti mamoms ir tėčiams, kurie priėmė gyvenimo dovaną kiek pajėgdami ir netgi šiek tiek daugiau ir padarė ją vaisingą.
P. S. Jau nedaug liko ir iki kvapą gniaužiančių įvykių Bažnyčios gyvenime – Teofiliaus Matulionio beatifikacijos. Žurnale skelbiame iškilmių programą birželio 25 d. Vilniuje, be to, ir netikėtas būsimo palaimintojo sąsajas su šv. Teresėle, kurios relikvijas, keliavusias per Lietuvą, taip gražiai sutikome prieš dešimtmetį. Ruoškimės priimti dar vieną dovaną – naują mūsų krašto palaiminimą!
Dalė Gudžinskienė
